Ačiū Gerulaičiui už komentarą ir nuorodą.

W. Buffet laiske Berkshire Hathaway Inc. akcininkams isdeste sia minti:

„To invest successfully, you need not understand beta, efficient markets, modern portfolio theory, option pricing or emerging markets. You may, in fact, be better off knowing nothing of these.

That, of course, is not the prevailing view at most business schools, whose finance curriculum tends to be dominated by such subjects. In our view, though, investment students need only two well-taught courses – How to Value a Business, and How to Think About Market Prices.“

lietuviskai tai butu daug maz taip:

„Sekmingai investuojant nebutina zinoti apie beta, efektingas rinkas, siuolaikine portfolio-teorija, option pricing ir emerging markets. Yra netgi geriau, kai nieko apie tai nesupranti.

Suprantama, kad sia nuomone nepalaiko nevienas verslo universitetas, juk juose duominuoja ypac sios temos. Musu nuomone investavimo studentas turi zinoti tik du dalykus: Kaip ivertinti imone? ir kaip galvoti apie rinkos kaina?“

Sis trumpas filmukas labai gerai paaiskina ka reikia ir ko nereikia daryti.

Jeigu nori dirbti sau, bet ramiai, nekeisti pasaulio ir nerizikuoti, rekomenduoju nukopijuoti kokį nors jau veikiantį verslo modelį ir dirbti. Jau praeinanti nekilnojamojo turto agentūrų mada elegantiškai pereina į personalo paieškos, parduoksave.lt tipo, įmones. Jeigu taip nenori, tuomet reikia idėjos.

Idėja gaunama dviem būdais. Galima stebėti aplinką, analizuoti procesus ir sistematiškai ieškoti „skylių“, tai vadinama strateginis ir proaktyvus inovacijų stebėjimas.

Arba daryti viska nuo „nulio“, taip vadinamas idėjų generavimas, kai sukuriama kažkas visiškai naujo ir nebūto. Tokios idėjos dažniausiai išgaunamos naudojant įvairias kūrybingumo technikas, arba ateina savaime kokią antra nakties tualete.

Norint isigilinti į antrąjį variantą, į kreativių idėjų generavimą, reikia isigilinti ten, kur tas visas procesas vyksta, t.y. į smegenis.

Įrodyta, kad kiekvienas žmogus sugeba kūrybiškai mastyti, tik šį gebėjimą kiekvien išvystęs skirtingai. Pastebima, kad užtenka nedidelės tam tikrų smegenų vietų stimuliacijos, kad atsirastu netikėtų idėjų.

Mūsų pilka masė yra padalinta į dvi dalis. Kairioji dalis yra atsakinga už logišką, analitinį mastymą, ji padeda mums planuoti, organizuoti, priimti ir vertinti informaciją. O dešinioji dalis atsako už idėjas, ji sukuria priimtos informacijos ir emocijų sintezę, nubrėžia bendrą vaizdą ir aprūpina mus kūrybiškais impulsais.

Profesionalai dalina mūsų smegenų veiklą į lateralų ir vertikalų mąstymą. Pirmasis mums padeda kreatyviai mastyti, pervadinti problemą, pažvelgti į problemą iš įvairių pusių bei apsvarstyti naujus jos sprendimo būdus.
Tuo tarpu vertikalus mastymas yra tapatus logiškam mąstymui. Šį skirtumą labai gražiai aprašo DeBono citata: „Vertical thinking is concerned with digging the same hole deeper. Lateral thinking is concerned with digging the hole somewhere else.“

- Product innovation – naujų produktu sukurimas ir „įvedimas“ į rinką
- Process innovation – naujoviška jau esamų produktų gamyba ar modifikavimas
- Social innovation – sukurimas ir integravimas naujų, naudingesnių ir efektyvesnių organizacinių sistemų

Kaipgi gimsta tokios idėjos?

Svarbiausia nepamiršti, kad kiekvienos inovativios idėjos tikslas – atnešti kuo didesnę naudą klientui ir kad tik realizuotos idėjos yra tikra inovacija: Sir Edmund Hillary nebuvo inovativus, noredamas įlipti į Mount Everst, o buvo inovativus – nes jis pirmasis tai realizavo.

idėja + realizacija = inovacija